Esu etape, kai keičiasi mano santykiai su vaikais.
Ir tai vyksta ne jų iniciatyva.
Mano.
Ilgą laiką savo gyvenime ir šioje srityje buvau ta kuri duoda.
Energiją, dėmesį, fizinius resursus.
Nes taip buvo natūralu. Taip buvo priimtina.
Tačiau dabar vis aiškiau pradedu jausti, kaip kūnas sako “done”.
Taip, kaip buvo “dėl vaikų” nebeveikia.
Mano viduje įsijungė “NE” tokiai formai, kuri jau atitarnavo.
Kai kurie pokyčiai gyvenime nevyksta greitai.
Tai vyksta pastaruosius metus.
Aš vis daugiau suteikiu jiems laisvės
Ir vis daugiau nuimu nuo jų kontrolę.
Viską suvaldyti ir palaikyti buvo senasis modelis, kuris mane gerokai sekino.
Ir jeigu atvirai aš matau, kaip visa socialinė platforma veikia taip, jog moteris būtų ilgai savo dėmesį ir energiją prikausčiusi prie vaikų.
Priežiūra vaikų mokymęsi
Kas labiau primena pačios mamos mokymąsi
Vežiojimą į būrelius
Kas labiau primena pilną darbo etatą.
Ką ir kaip veikia vaikai laisvalaikiu
Čia kaip papildomas darbas po darbo…
Atrodo, kad pati nusprendi kiek įstiraukti. Ar ne? Bet pažvelk kas vyskta, kai atsitrauki.
Duodant vaikams daugiau laisvės susidūriau su dviem slenksčiais
vidiniais – kai įsitikinimai vertė abejoti “ar tai tikrai saugu?”
“kai jie nebus sukontoroliuoti ar jie vis dar bus “priimti” pasaulyje?”
“ar aš augindama vaikus, turiu teisę į pilną savo gyvenimą?”
išoriniais – kai vaikai priešinasi, kad mama nebedaro visko už juos, o atveria savarankiškumą.
Bei nebyliu socialiniu spaudimu, kuris perduoda žinutę “nepakankamai rūpinamąsi vaiku” ir vis turėjau susirinkti savo vidinį stuburą ir remtis juo.
Nepaisant visko aš vis tvirčiau pereinu į etapą, kai pasitikiu savo vaikais ir vidine jų išmintimi.
Tikiu, kad jie susirinks sau reikalingas patirtis, kad galėtų išsiskleisti autentiškomis asmenybėmis, tokiomis kokiomis atėjo čia būti be spaudimo ir kontrolės.
Aš nepasitraukiu. Aš lieku šalia. Tik jau kita forma.
Šiame etape aš pradedu juos iš tiesų pažinti.
Manau, kad ir jie mane.
“Moters drąsa būti kitokia” programa, kad susigrąžintum savo vidinį autoritetą ir energiją ne vienoje gyvenimo sričių, o visose, kur jauti, kad veiki ne pagal savo, o pagal išorinį standartą.
Jauti ir tu, jog jau kažkur pasiekei “done”, bet nematai aiškaus kelio kaip tai pakeisti – parašyk.