Kiek save pamenu, visada tikėjau, jog viskas įmanoma. Buvau ta, kuri siekia, kuria, organizuoja, daro. Mano šeima dėl manęs „niekada neturėjo problemų“, darbe ir versle prisiimdavau visą įmanomą kiekį atsakomybės, o asmeniniuose santykiuose visomis išgalėmis stengdavausi patenkinti kito poreikius. Buvau visiškai įtikėjusi, kad toks pasiaukojimas yra kelias į sėkmę, pripažinimą ir meilę.
Tačiau laikas ėjo, o asmeninės laisvės nejaučiau. Priešingai – priėjau fizinio asmens bankrotą. Pradėjau jausti vis stipresnę priklausomybę nuo partnerio. Kai santykiai pasipildė dviem pametinukais vaikučiais, pajutau, kad atsakomybės už visų emocinį gerbūvį nebeatlaikau. Visko buvo tiesiog per daug. Apie tai pradėjo signalizuoti ir kūnas. Nebeturėjau nei motyvacijos, nei energijos niekam. Supratau, kad arba visa tai turi keistis, arba aš tiesiog neatlaikysiu.
Iki tol saviugda man buvo tik būdas pasiekti išsikeltus tikslus. Tuo laikotarpiu ji tapo vieninteliu būdu išlikti. Pradėjau ieškoti atsakymo sau, dėl savęs. Aplinka, pažinojusi mane, kaip ambicingą verslininkę ir ypač atsakingą mamą bei partnerę, to nesuprato – juk buvau ta, kuri „viską laiko“. O aš pirmą kartą gyvenime suvokiau, kad pasirinkimo nebeturiu – turiu pagaliau pradėti rinktis save.
Žinojau, kad galiu prarasti viską, ką iki tol buvau sukūrusi. Tačiau likti ten kur ir kaip buvau, buvo per skausminga. Todėl nėriau į psichologiją, dvasinius mokymus, sąmoningas knygas, kūno praktikas ir vidinius patyrimus. Pradėjau geriau suprasti save kaip moterį, savo autentišką gyvenimo kryptį, santykių dinamiką. Pamačiau, kad viskas iš tiesų prasideda mūsų viduje.
Šiandien tikėjimas, kad viskas įmanoma, manyje kaip niekad stiprus. Nešuosi aiškumą, kaip ir kodėl viskas vyksta, ką ir kaip aš galiu įtakoti. Esu rami, gebanti jausti savo ribas, žinanti savo indėlį į pasaulį ir suvokianti to vertę. Mano ambicijos liko didelės, tačiau jos jau nebenaikina mano kūno – priešingai, palaiko, motyvuoja, skatina mano autentiško gyvenimo kūrybą bei plėtrą.
Priėmus su dėkingumu visas gyvenimo patirtis, pažinus savo sielos dovanas pradėjo gimti labai aiški struktūra kokiu būdu galiu pasitarnauti panašiu keliu einančioms moterims.
Ir todėl šiandien padedu moterims, kurios pasimetė tarp atsakomybių ir lūkesčių, atgauti ramybę, atstatyti ryšį su savimi ir susigrąžinti asmeninę laisvę.
Tikinti tavo drąsa, Sandra!