“Aš jau bandžiau kitaip – niekas nesikeitė”
“Pradėjau sakyti “Ne” – viskas pradėjo griūti, teko vėl imtis to”
“Pradėjau daryti kitaip, bet neatsirado nei vieno, kuris palaikytų”
Dažnu atveju moters “Ne” gimsta išorėje.
Kai ji pavargsta.
Kai jai išorėje visko per daug.
Kai susikaupęs nepasitenkinimas pradeda imti viršų.
Tu gali pradėti sakyti “Ne, netinka”, “Ne, ne taip”, “Man jau gana”, “Aš jau soti”…
Tačiau lygiai taip pat gali pastebėti, kad nurimus pirmajai nepasitenkinimo ar pykčio bangai, vėl viskas grįžta ten kur buvo.
Tu darai, tai ką darei.
Visi kiti elgiasi taip, kaip elgėsi.
O kartais viskas tampa net dar blogiau.
Tai yra natūralu. Todėl, kad tavo viduje liko ta pati dinamika, kokia buvo visą laiką.
Ji nepatogi. Ji tave išsekina. Ji uždaro tavo gyvybę.
Bet taip, kaip viduje viskas juda yra vienintelis būdas kaip moki.
Todėl visų pirma savo programoje aš nemokau tavęs ištarti “NE”, aš parodau iš kokios vidinės dinamikos jis turi užgimti, kad būtų tvirtas ir nepajudinamas. Ir kiek stebiu, tokios kokybės “Ne” išorėje net nebereikia sukelti audros. Nebelieka sekinačio “pirmyn – atgal”, pradeda vykti nuoseklus pokytis.